2016 m. rugsėjo 11 d., sekmadienis

Nerealiai realus ~ 29 km. pėsčiųjų žygis Ventos regioniniu parku

Smagu girdėti, kad vis daugėja pėsčiųjų žygių, vis daugiau jaunimo (ir ne tik) renkasi tokį laisvalaikio leidimo būdą. Senokai svajojau ir aš apie kokį nors žygį, bet vis tam neprisiruošiau, nors iš ties nėra čia ką ruoštis. Bet jau taip vadiname tą būseną, kai nori kažkur išvykti, bet neišvyksti (dėl, nežinia kodėl). Realiai, tai gal labiau tinginio būsena vadinama.
Facebook dėka pamačiau renginį  “23 km žygis Ventos regioniniame parke” .  Juoko formoj pasiūlius pažįstamam, šis žygis tapo realybe. Ačiū Raimi, be tavęs dar kokius 23 metus bučiau “ neprisiruošusi” ;).
Rodos tie 23 km ne tiek ir daug. Pasivaikščiosiu gražiais gamtos takeliais ir laiminga grįšiu namo. Na, dvejonių buvo, kad tai nebus tik lengvas pasivaikščiojimas, bet realybė šiek tiek kitokia, nei įsivaizdavau. Tad viskas nuo pradžių.
Rugsėjo 10 dienos ankstus rytas. Kadangi žygis prasideda 9 ryto, tai iš Molėtų pajudėjome šiek tiek prieš 6. Dėl kelių kurioziškų smulkmenų kelyje (beje "ačiū" bobutei, kuri mus nukreipė bile kur :D )  į žygį šiek tiek vėlavome, bet lengvai pasiviję visą žygeivių kompaniją (jų buvo virš 100) įsiliejome į jų gretas. Tas pasivijimas, tai toks lengvas kojų apšilimas prieš žygį. :D
Žygeiviai buvo gana įvairaus amžiaus, tačiau nustebino pamačius, kad bus mažamečių. Viena moteris buvo nešina kūdikiu. Net nežinau ar tai pagirtina... 
 

Žygio metu planuota aplankyti "Meilės akmenį" (Žibikų miške), Svirkančių atodangą, Gudų vandens malūną, Gyvolių piliakalnį, Santeklių poilsiavietę, bei "Mangustų taką".
 Pirmoji lankytina vieta. 
 


Ačiū Justui ir jo kolegai Nerijui už įdomius pasakojimus.
 
Juodasis, arba Meilės akmuo, yra Žibikų pušyne, Viekšnių seniūnijoje. Šis riedulys yra 0,22 km į šiaurės rytus nuo Viekšniai – Pievėnai ir Viekšniai –Tirkšliai kryžkelės, apie 0,2 km į šiaurės rytus nuo kaimo kapinaičių. Plačiau -> Juodasis "Meilės" akmuo. Prisėdę ant ten esančių suoliukų šiek tiek atsikvėpėme ir keliaujam toliau. Kelelis iki Svirkančių atodangos, jau davė suprast kas yra žygis. Žygis mišku tai vienas malonumas, bet einant pliku lauku ar žvirkeliu pradeda jaustis pirminis nuovargis. Tad radus bent menkiausią pavėsį, rodos įgauni naują įkvėpimą :D. 
 
Radom pavėsį !!!
Rodos tas žvirkelis niekada nesibaigs...


Svirkančių atodanga yra kairiajame Virvytės krante, Svirkančių rekreacinėje zonoje, Svirkančių kaime, Viekšnių seniūnijoje. Jos aukštis yra apie 14,5 m, o ilgis apie 50 m.
Nuo aukšto atodangos šlaito atsiveria Virvytės slėnio vaizdai, būdingi slėnio elementai – upės kilpa, salpinė ir pirmoji terasos, sala Virvytės vagoje. Be to, Svirkančių atodanga yra labai siauros Virvytės kilpos linkyje, priešais salą upės vagoje. Taigi, jau šios upės slėnio morfologinės ypatybės yra labai įdomios ir jų buvimas vienoje vietovėje, gana retas reiškinys visame Virvytės slėnyje. Plačiau - Svirkančių atodanga.
 
 




Pasigrožėję iš ties nuostabiais vaizdais, pailsinę kojas traukiam toliau. Tiesa, kojos jau duoda žinoti apie save. Pasėdėjus vis sunkiau pakilti. Bet nepasiduodam, juk tik įpusėjom (tikriausiai :D ). 
 
Žvirkelis žudikas :D


Gudų vandens malūnas yra Gudų kaime, Viekšnių seniūnijoje, Mažeikių r. savivaldybėje. 1922 m. medinį malūną, dešiniajame Virvytės upės krante, pastatė suvokietėjusi latvių Vilio ir Alvinos Jungų šeima. Iki II pasaulinio karo Jungai nuomojo ir Santeklių dvaro malūną. Gudų malūno vardas buvo garsesnis, net iš Telšių čionai atvažiuodavę vežimai su grūdais. Baigiantis II pasauliniam karui, malūno savininkai pasitraukė į Vakarus. 1995 m. Gudų malūnas parduotas aukcione, jį įsigiję verslininkai čia įrengė nedidelę hidroelektrinę, tačiau išsaugojo ir malūno pastatą. Plačiau -> Gudų vandens malūnas.
 




Graži vieta. Pasigrožėję, pailsėję, apsišlakstę upės vandenėliu keliaujam toliau. Jau pradeda kilti klausimas, kiek dar liko iki finišo tiesiosios. Kaip pirmam žygiui, man jau rodos būtų pakankamai gana kelio. Paguodai - įveikta apytiksliai 17 km. Daugiau nei pusė kelio. Kylam ir keliaujam toliau. Juk AŠ GALIU! ;) 
 
Žvirkelis žudikas :D

Jau pradeda kirbėti mintis "kokį velnią aš čia veikiu??? ", kojos rodos jau pačios sau eina, jei sustočiau - nebepaeičiau :D. Bet aš juk GALIU!!! Pasiekta dar viena lankytina vieta, tai Gyvolių piliakalnis.
Piliakalnis yra Gyvolių kaime, Virvytės dešiniojo kranto kyšulyje, suformuotame santakos su bevardžiu upeliu. Piliakalnio aikštelė 40x30 m dydžio, ovali, pailga pietų-šiaurės kryptimi, perimetras 100-200 m. Aikštelės pietiniame ir rytiniame kraštuose išlikęs supiltas pylimas, kuris yra apie 60 m ilgio, 2 m aukščio ir 8 - 13 m pločio. Pylimo išorinis 4 m aukščio šlaitas leidžiasi į 50 m ilgio, 17 m pločio bei 1,5 m gylio griovį. Piliakalnio šlaitai statūs, 11 m aukščio. Buvo apaugęs lapuočiais medžiais, tačiau medžiai beveik visi iškirsti. Plačiau -> Gyvolių piliakalnis.
 






Kylam ir žygiuojam toliau. Santeklių poilsiavietė, labai graži vieta.Labiausiai užsifiksavo tiltas. Rodos jėgos grįžta ir nuotaika gerėja. Labai tikiuosi, kad daugiau žvirkelio nebus.





Tilto danga saugiai neatrodė ...



Toliau Mangustų takas. Pavėsis, atgaiva. Rodos visas nuovargis lieka kažkur toli toli. Jau po truputį grįžta mintys, jog nebuvo jau taip baisiai baisu. 
 




Ačiū už palaikymą mano kolegai - žygeiviui Raimiui ;)

Paskutiniai žingsneliai. Jau matosi finišas!!! "Beždžionių" tiltas, nuostabūs vaizdai nuo jo, šypsena veide. 
 


 
Ir pabaigai vandens malūnas, atsigaivinimas... 
 



29 km ĮVEIKTA !!! Kaip pirmam žygiui, manau puiku. Man tai buvo rimtas iššūkis.
Svarbiausia nusiteikimas, patogi avalynė ir gėrimai. Valgyt man nesinorėjo. Užteko sausų užkandukų, rimtesnis maistas taip ir liko nepaliestas. 
Didelis AČIŪ Verkių regioninio parko direkcijai. Žygis buvo tikrai puikus, įdomus ir įsimintinas. Tik nežinau ar priimti Jūsų atsiprašymą už prailgintą maršrutą. :D  Tikriausiai, teks priimt, nes mano įštvermę užtvirtinot visu 100%. Ačiū. 
Tikiu, kad tai ne paskutinis mano žygis... ;)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą